Dalyviai apie projektą

“Galvojau, kad lietuviai yra tokie uždari žmonės, kad jie tuo ir skiriasi nuo Europiečių, kad nemėgsta atvirai dalintis savo jausmais viešoje vietoje. Tačiau Playback teatro spektaklio metu pamačiau priešingus dalykus! Lietuviai ne ką mažiau kalba apie savo jausmus už airius – taip atvirai ir nuoširdžiai... Moka pasidalinti ir papasakoti savo patirtį, jausmus ir išgyvenimus... Man tai nauja patirtis ir suvokimas apie mus pačius – savo tautą kaip apie atvirą, drąsią, laisvą ir giliai jaučiančią...“

 Toli nuo savo gimto krašto

Toli nuo Lietuvos senos...

Tikėdami ir laukdami

Mes leidomės ilgon kelionėn...

“Laisvas judėjimas po Europą atvėrė galimybes – visur jaučiuosi priimtas ir laukiamas. Tačiau namų ilgesys ir liūdnas žvilgsnis Lietuvos pusėn neapleidžia manęs...“

“Eglė žalčių karalienė – sugrįžimo tėvų žemėn auka? Ar galima grįžti į praeitį? Ar yra kelias atgalios? Ar tėvynėje mūsų laukia ir ar dar mylės?“

“Tokio pobūdžio mūsų lietuvių bendruomenės formavimas yra labai veiksmingas. Mes dažnai susitinkame – dažniau mažose grupelėse, tačiau tokia meninė bendravimo, savęs atskleidimo forma yra nauja ir ypatingai įdomi. Pamatėme ir išgirdome vieni kitus, galėjome patys atsiverti ir pasidalinti savo patirtimi. Mūsų išgyvenimai ir istorijos tikrai panašios – juk ir mūsų likimas panašus...“

“Labai džiaugiamės, kad pas mus atvykote. Tiesą sakant, aš pati nesitikėjau tokio gausaus mūsų susibūrimo vienoje vietoje. Virš 70 žmonių! O kai išsisklaidome, pasijuntame vieniši, tarytum ir užmirštame, kad esame lietuviai. Toks bendravimas labai sustiprina pajautimą, kur tavo šaknys ir suvokimą, kokioje aplinkoje tu gyveni. Būti lietuviu ir gyventi Airijoje yra iššūkis. Ir kai pajunti, kad tave gali ir nori čia suprasti, kad tave priima ir vertina nepriklausomai nuo tautybės, darosi ir šilta, ir maloniau gyventi.“